ramtyti

ramtyti
ramtýti, ram̃to (ramčia), ram̃tė žr. rantyti: 1. J, LVIII509, Sml, Vb Ramtýdavo lazdas visokias, pjaustydavo ir pardavinėdavo Krs. Vaikai pagalį ram̃to Brž. Padėk peilį, neramtýk stalo . Neramtýk, dar pirštą įsipjausi Paį. | Šit, vaikeli, ta smilgelė su tamsiais ramtytais pakabučiais Pt.Skd prastai, nelygiai pjauti, kirpti: Duok peilį, reikia duoną ramtýt Žml. Tu pjauk gražiai, ko tu ramtaĩ duoną Ps. Ramtýsiu vaikam plaukus Ps. 2. Kos51 Kas te kert, kas te ramč' NS350. Žada ateiti trys kirtėjėliai, žada nukirsti, žada ramtyti NS1020. Antė (vardas) – medę ramtė Skd. 3. žr. rantyti 5: Žėk, kaip jis obalius ram̃to Ps. 4. žr. rantyti 7: Mano pati tai kaip medinė piela: ram̃to i ram̃to mane nuo ryto lig vakaro Sdb. Visą kelią ji ramtė ir plūdo pabėgėlius .
◊ ausìs ramtýti įkyriai kalbėti, barti: Aš pasakysiu, pridursiu kai ką, o ji ramtys man ausis iki senatvės .
\ ramtyti; apramtyti; įramtyti; išramtyti; nuramtyti; paramtyti; priramtyti; suramtyti; užramtyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • ремесло — Общеслав. Суф. производное (суф. slo, ср. весло, масло, свясло и т. д.) от той же основы, что латышск. remesis «плотник», того же корня (с перегласовкой о/е), что рубить, лит. ramtýti «рубить» и т. д. Ремесло буквально «плотничество» …   Этимологический словарь русского языка

  • apramtyti — 1. žr. aprantyti: Apramtė medį iš visų pusių ir nenukirto Lnkv. 2. tr. rantais, nelygiai apkirpti: Parpus apramtė avelę ir paleido Jnšk. ramtyti; apramtyti; įramtyti; išramtyti; nuramtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išramtyti — žr. išrantyti: 1. Kaip gražiai išramtyta lazda Lnkv. Kočėlas vienas apskritas, o kitas išramtytas, kaip ir krumpliai kokie Antš. Juk kiek yra tų ūkinyko kailių, tokia ta i lentelė išrašyta, išramtyta Mšk. Išramtyt, varle, mokėjai, dabar pataisyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuramtyti — 1. žr. nurantyti 1: Nuram̃tė aviną, kad net iš tolo bjauru pažiūrėti Jnš. Kas tave kaip baroną nuram̃tė, kad dar vietom plaukų kuokštai tebėra? Ssk. | Vaikas, paėmęs peilį, ka nuram̃tė duoną! Všk. 2. tr. Skd nukirsti, nupjauti: Par ilga nuramtė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paramtyti — tr. 1. pakapoti: Reikia paramtyt malkų Ėr. 2. išpjaustyti: Tą param̃tė tokią [lazdelę], tą pakabino prie kailio, o tą padavė į namus Mšk. 3. pameistrauti, nutašyti, nudrožti: Nemoka ir mano žmogus meistravoti, ale kai reikia, šį tą param̃to Jnšk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priramtyti — žr. prirantyti 2: Dešros priramčiaũ, dabar tik gert noriasi Mžš. Žąsinai priram̃tę lig kakliukų Lnkv. ramtyti; apramtyti; įramtyti; išramtyti; nuramtyti; paramtyti; priramtyti; suramtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ramtėti — ramtėti, ram̃to, ram̃tė žr. ramtyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suramtyti — žr. surantyti 1: Suramtyk tus pagalius Kos151. | Vienus namus suramtė (sugriovė) Ėr. ramtyti; apramtyti; įramtyti; išramtyti; nuramtyti; paramtyti; priramtyti; suramtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užramtyti — tr. Pnd, Ssk užpjauti, užkirsti rantą: Atiduok skolą, o tai tuoj užramtysiu ant pagaliuko Mšk. Užramtyk botkočio galą, ir nesmuks botagas Ps. ║ įdėti žymę įpjaunant: Užram̃to ramtelius, perskeldavai (perskeldavo) tą medį Mšk. ramtyti; apramtyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įramtyti — žr. įrantyti 1: Šakutės įramtytos i šaukštas medinis įramtytas Mžš. Į kultuvę buvo įramtyti metai Vkš. ramtyti; apramtyti; įramtyti; išramtyti; nuramtyti; paramtyti; priramtyti; suramtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”